- dvilktelėti
- dvìlktelėti, -ėja, -ėjo intr. 1. kiek padvelkti: Dvilktelėjęs oras užgesino lempą P.Cvir. Aštrus sieros kvapas dvilktelėjo jam į veidą rš. Dvilktelėjo malonus pelynų kvapas rš. 2. žvilgtelėti: Vaikinas dvìlktelėjo ant mylimosios, ir jam širdį smilktelėjo J. Dvilktelėjo į Magdę ir gūžterėjo pečiais Pč. Visi dvilktelėjo vienas į kitą rš. 3. dingtelėti, toptelėti: Dvilktelėjo į galvą, jog boba nulėkusi gali piningus suglemžti Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.